Columbus +19,8 °C Rūkas
Sekmadienis, 5 Geg 2024
Columbus +19,8 °C Rūkas
Sekmadienis, 5 Geg 2024

Bronis Ropė: „Labiau pasitikiu ne Komisaro pažadais, o mūsų žemdirbių atkaklumu“

2021/12/21


Europos Parlamentas patvirtino Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Dėl pandemijos negavus leidimų planuotam Europos žemdirbių protestui, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai Briuselyje susitiko su Europos Komisijos nariu Janusz Wojciechowski, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą. Apie besibaigiančius metus ir apie tai, kas žemdirbių laukia prasidėjus naujiesiems, kalbamės su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

– Neseniai įvyko Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovų susitikimas su Komisaru J. Wojciechowski. Komisaras Lietuvos atstovams pažadėjo parengti reikalingus pasiūlymus dėl išmokų konvergencijos ir atvykti į Lietuvą dar šį pavasarį. Kaip vertinate šį susitikimą ir J. Wojciechowski pažadus?

Bronis Ropė

– Vienareikšmiškai palaikau Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyvą ir toliau ketinu kartu aktyviai siekti Lietuvos žemės ūkiui palankių sprendimų ES politikos arenoje. Tas tarpines pergales dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, kurias pavyko iškovoti, pasiekėme tik atkaklumo, daugybės dalykinių susitikimų, oficialių raštiškų kreipimųsi, peticijų ir protesto balsų dėka. Jei susitaikytume su viskuo, ką siūlo kiti, o patys paklusniai tylėtume, tai dabartinė Lietuvos žemdirbių situacija, ko gero, būtų kur kas prastesnė.

Lietuvių delegacija susitikime su ES komisaru reikalavo teisingų ES tiesioginių išmokų ir žaliojo kurso priemonių, nekeliančių pavojaus žemės ūkio sektoriaus išlikimui.  Lietuvos ūkininkams įvairūs reglamentai apriboja veiklos galimybes, o tiesioginės išmokos vis dar mažiausios Europos Sąjungoje, kurioje konkuruoti tenka bendroje rinkoje su kitais ūkininkais, gaunančiais net kelis kartus didesnes išmokas. Tad jei nekovosime už tai, kad ES vykdytų įsipareigojimus žemdirbiams, jei paliksime žemės ūkio politikos klausimą savieigai, mūsų šalis gali susidurti su rimta priklausomybės nuo įvežtinio maisto grėsme. Komisaras J. Wojciechowski žadėjo, kad iki jo darbo kadencijos pabaigos išmokų konvergencija bus įgyvendinta. Jis pažadėjo pats imtis reikalingų pasiūlymų rengimo ir kalbėjo apie būtinybę žemdirbiams ir politikams dirbti išvien, kad šiuos pasiūlymus valstybės narės ir Europos Parlamentas patvirtintų. Panašių pažadų iš Komisaro jau esame girdėję, tad aš negaliu to vertinti kaip itin geros galutinės žinios.

Tačiau esu tikras, kad jei mes visi – Lietuvos žemdirbiai, visų lygių politikai ir ekspertai – kalbėsime vienu balsu ir išnaudosime visas galimybes daryti įtaką ES institucijoms, išmokų suvienodinimo tikrai pasieksime. Tad labiau pasitikiu ne Komisaro pažadais, o mūsų žemdirbių atkaklumu bei per pastaruosius keletą metų jų sukaupta didžiule derybų patirtimi. Deja, šiuo metu negaliu pasidžiaugti, kad nacionalinės valdžios atstovai šiame kelyje yra stiprus žemdirbių ramstis. Kartais susidaro net gi priešingas įspūdis.

– Susitikimo dalyviai kalbėjo ir apie Europos žaliojo kurso priemones, nukreiptas į žemės ūkio sektorių. Anot Lietuvos atstovų, didesnė sprendimų priėmimo laisvė valstybėms narėms gali atsisukti prieš žemdirbius, jei valstybės narės, prisiėmusios žemės ūkiui papildomus įsipareigojimus, nenumatys jiems reikalingų kaštų finansavimo...

– Taip, sutinku su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais. Žaliasis kursas žemdirbiams turi būti galimybė, o ne biurokratinė našta. Dabar tai jau valstybių narių reikalas – tinkamai ir teisingai suformuluoti žaliojo kurso priemones ir užtikrinti jų finansavimą, kad jos žemdirbių nežlugdytų, o padėtų jiems klestėti siekiant klimato kontrolės ir kitų žaliojo kurso tikslų. Tai ypač aktualu Lietuvos žemdirbiams, kurie jau ne pirmus metus patiria krizę dėl diskriminacinių ES tiesioginių išmokų.

Turime pripažinti, kad BŽŪP neturi finansinio pagrindo žaliojo kurso įgyvendinimui. Nors daug kalbėta apie didelius BŽŪP pokyčius bei apie papildomą finansavimą, realybėje tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes šalys narės turi labai daug laisvės pačios spręsti, kaip išleisti lėšas, kur jas nukreipti ir kokiomis sąlygomis.

– Pastaruoju metu dabartinės Lietuvos valdžios ir žemdirbių santykis, švelniai tariant, labai įtemptas. Net gi dramatiškas. Jei dabar žaliojo kurso priemonių įgyvendinimas priklauso nuo valstybių narių, tai kokias perspektyvas matote žemės ūkio sektoriui su dabartinėmis nacionalinių sprendimų tendencijomis? Kurie nacionalinės valdžios žingsniai Jums atrodo kritikuotini?

– Bendro darbo su atkaklia žemdirbių bendruomene dėka turime pasiekimų. Per naują finansinį laikotarpį Lietuvos žemdirbiai gaus 1 mlrd. Eur daugiau ES paramos nei iki šiol. Ne tiek, kiek buvo pažadėta, bet vis šis tas. Tad būtų labai apmaudu, jeigu ši valdžia sugriautų ir tai, ką sunkaus darbo dėka mums visiems kartu pavyko pasiekti Lietuvos žemdirbių, o kartu ir mūsų visų – žemės ūkio produkcijos vartotojų labui.

Dabartinė Vyriausybė ES Atsigavimo fondo pinigus paskirstė visiškai ignoruodama žemės ūkio sektorių. Šie pinigai teoriškai galėjo būti skiriami žaliojo kurso priemonių ir žemės ūkyje finansavimui. Tačiau žemdirbiai iš jų gavo apvalų nulį.

Pagal naująjį BŽŪP reglamentą visos ES valstybės narės turi parengti ir Europos Komisijai pateikti savo šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginius planus. Lietuvos strateginis planas jau pristatytas. Pats asmeniškai gaunu atsiliepimus iš žemdirbių, klausiu, kokį strateginį planą jie norėtų matyti, ar tenkina tai, ką mato. Visų pirma, ką man pabrėžia žemdirbiai, jie apskritai turėjo mažai galimybių dalyvauti plano rengime, jų balso buvo mažai klausomasi, mažai derinamos projekte formuluojamos nuostatos.

Ūkininkai nusivylę, kad plano rengimas buvo mažai viešinamas, pasigedo skaidrumo. Panašu, kad ši valdžia viską linkusi nuspręsti už uždarų durų. Tuo tarpu žemdirbiai, kurie tiesiogiai tą planą turės įgyvendinti, šios Vyriausybės yra nurašyti kaip lobistai, kurie nelabai turi teisės dalyvauti sprendimų priėmime. Matau pavojų ir sprendime valstybėms narėms pačioms suformuluoti ekoschemas. Lietuvoje sukurtos ekoschemos žemdirbiams kelia daug abejonių, nacionalinė valdžia jas apraizgė sudėtingais apribojimais, kurių nereikalauja Europos Sąjunga, tad Lietuvos ūkininkams dalyvauti jose bus sunku ir galimai nuostolinga. Tad kyla grėsmė apskritai nepanaudoti dalies žemdirbiams remti skirtų lėšų.

– Kaip vertinate naująją BŽŪP reformą? Kokie nauji iššūkiai laukia Lietuvos žemdirbių?

– Tiek aš, tiek mano Žaliųjų/ELA frakcija nebalsavome už šitą BŽŪP dokumentų variantą. Negalėjome jai pritarti dėl labai akivaizdžių priežasčių. Pirma, ir visų svarbiausia – kaip ir minėjau, liko neįgyvendinti pažadai suvienodinti išmokas visų ES šalių ūkininkams. Antra, apie ką jau nemažai kalbėjau aptariant žaliąjį kursą, žemdirbiams yra keliami nauji įsipareigojimai, kurie reiškia papildomus ūkininkavimo kaštus, bet pinigų Lietuvoje jiems įgyvendinti neskiriama. Todėl mūsų šalies žemdirbiai patenka į dar keblesnę situaciją, kai su Europos ūkininkais turės konkuruoti ne tik gaudami mažiausias išmokas, bet dar ir gaudami naujus finansams imlius įsipareigojimus bei negaudami jokių papildomų investicijų.

2014-2020 metų BŽŪP tikslai buvo labiau orientuoti į žemės ūkio našumo didinimą,  žemdirbių pajamas, rinkų stabilizavimą, pakankamo tiekimo ir prieinamų žemės ūkio produkcijos kainų vartotojams užtikrinimą. Tuo tarpu 2023-2027 metų BŽŪP tikslai jau yra stipriai pritraukti prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Prie teisingų pajamų užtikrinimo tikslo kartu atsiranda daug punktų apie kovą su klimato kaita, aplinkos, kraštovaizdžių, bioįvairovės saugojimą, maisto produktų saugą ir pan. Tai reiškia – biudžetas praktiškai tas pats, o tikslų teks pasiekti kur kas daugiau.

Dabar labai daug priklauso nuo nacionalinio lygio sprendimų, nuo mūsų pačių Vyriausybės požiūrio, kuris, bent jau kol kas, mūsų šalies žemės ūkio išlikimui nėra palankus. Ši Vyriausybė neprioritetizuoja nei žemės ūkio, nei kaimo apskritai. Tad artėjant šventoms Kalėdoms ir Naujiesiems Metams, žemę dirbantiems ir visiems kaime bei regionuose gyvenantiems žmonėms linkiu kuo geriausios sveikatos ir neprarasti atkaklumo. Sunkumų turime daug, tad dabar ne laikas prarasti tikėjimą. Priešingai.

Dabar kaip niekad svarbu vienytis, burtis, domėtis politiniais procesais ir ginti Lietuvos kaimo, žemės ūkio ir regionuose gyvenančių žmonių ateitį. Jau turime geros patirties, tad esu tikras, kad bendradarbiaudami, argumentuotai derėdamiesi ir darydami nenuilstantį spaudimą tiek nacionalinėje, tiek ES politikoje pasieksime mūsų žmonėms palankesnius sprendimus. Esu atviras Lietuvos žmonėms ir tikiu, kad mūsų bendri darbai atneš dar daugiau gerų rezultatų.

2021-12-21

Europos Parlamento narys Bronis ROPĖ               Nr. 139/7 Bronis Ropė, Janusz Wojciechowski, žaliasis kursas, Ūkininko patarėjas
Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/05/05

Nori išmokų – sunešiok geležines kurpaites

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne kartą skelbė, kad šiemet pasėlių deklaravimas turėtų būti sklandesnis ir aiškesnis, nes atsirado tam tikrų pakeitimų bei lengvinimų. Tačiau ir žemdirbiams, ir jiems pasėlius deklaruoti padedantiems žem...
2024/05/05

Lietuviškuose elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje, Lenkijoje

Lietuvos gyventojai elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausiai kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, o visai netrukus ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
2024/05/05

Naujamiestietės kaimynės augina ne tik daržoves, bet ir… tinklalaidę

Panevėžys (JP.lt). 42-ejų Donata Jankauskienė ir 27-erių Simona Kergytė-Steponavičienė – dvi kaimynės, gyvenančios Naujamiestyje, Maironio gatvėje. Čia gimė judviejų draugystė ir… tinklalaidė „Kalbasi kaimynės“.
2024/05/05

Ūkininkai dirba daugiau nei kitų sektorių atstovai

Ar skaičiuojate, kiek valandų praleidžiate darbe per savaitę? Eurostatas gegužės 1-ąją paskelbė duomenis apie tai, kokią dalį sudaro daugiau laiko nei standartiškai pagrindiniame darbe praleidžiantys darbuotojai. Yra tokia sąvoka – il...
2024/05/05

„InfiRay Outdoor“ termovizorių gamykla ir atstovybė Lietuvoje

Lietuvoje gerai žinomi „InfiRay“ termovizoriai yra vaisingo bendradarbiavimo su gamintoju rezultatas. 2023 metų pabaigoje nuvykome į „InfiRay“ gamyklą norėdami savo akimis pamatyti, kaip yra gaminami šie termovizoriai.
2024/05/05

Akvakultūros produkcija ta pati, bet vertė – pakilo

Eurostatas paskelbė 2022 m. duomenis. Per metus ES buvo užauginta apie 1,08 mln. tonų vandens organizmų, kurių vertė – 4,9 milijardo eurų. Akvakultūra apima kontroliuojamą žuvų, moliuskų, dumblių ir vėžiagyvių auginimą.
2024/05/05

Pavasarinis skruzdėlių antplūdis: kaip kovoti su šia problema?

Skruzdėlės – tai ne tik darbštumo simbolis, bet ir potenciali problema, ypač kuomet jos nusprendžia apsistoti mūsų namuose. Su pavasario atėjimu šios mažos vabzdžių bendruomenės tampa aktyvios, ieškodamos maisto sau ir s...
2024/05/05

Priedangos, slėptuvės ir kolektyvinės saugos statiniai – kuo jie skiriasi?

Dar Šaltojo karo laikotarpiu Lietuvoje buvo įrengta šimtai slėptuvių, skirtų gyventojams pasislėpti ekstremalių situacijų arba karo atveju. Jei iki karo Ukrainoje visuomenei tokių patalpų likimas nebuvo gerai žinomas, dabar tai tapo ...
2024/05/05

„East West Agro“ išmokės 0,8 mln. eurų dividendų

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovė „East West Agro“ pernai uždirbusi 1,6 mln. eurų grynojo pelno, dividendams už 2023-uosius skiria 0,8 mln. eurų, arba 0,8 euro akcijai.